Šalčininkuose nėra nei jūros, nei ežero, bet iš čia išplaukia kateriai ir valtys
Šalčininkuose nėra nei jūros, nei ežero, bet iš čia išplaukia kateriai ir valtys
Pamatę ant katerio bet kurioje Europos šalyje pavadinimą „Emili“ galite didžiuotis – tai pagaminta Lietuvoje, atokiame Šalčininkų rajono kaime. Nei ežero, nei didelės upės, nei tuo labiau jūros čia ir arti nėra, tačiau tai netrukdo Emiliškių kaime kasmet pagaminti dešimtis katerių ir valčių, kurios vėliau skrodžia jūros bangas sporto varžybose.
Rasti Emiliškių kaimą ne vietiniam žmogui galėtų būti gana sudėtinga. Kaip ir priežastį, kodėl jo reikėtų ieškoti. O pasirodo, kaip tik čia, sovietmečiu vietos kolūkio pagalbinio ūkio patalpose, dabar gaminami kateriai ir valtys.
Plaukiojantys gaminiai
Kaip sako bendrovės „Armplast“ įkūrėjas ir vadovas Česlavas Sokolovičius, įmonė čia persikraustė maždaug prieš 15 metų ir dabar gamina viską iš stiklo plastiko.
„Čia yra ir plaukiojantys gaminiai – valtys, kateriai, taip pat gaminiai technikai. Aš taip paskaičiavau, kad jeigu šalyje yra nors vienas mūsų produktas, tai mūsų gaminių yra 26 šalyse pasaulyje. Mūsų labai skirtingos veiklos kryptys, diversifikuota gamyba, nors kompozitai. Gaminame sportines valtis C1X, C2X klasės. Tai ne olimpinė klasė, bet vyksta pasaulio pirmenybės. Vienvietė valtelė net buvo keliskart prizininkė pasaulyje. Panašios klasės, tik kitaip atrodančias gaminame klubams ir irklines valtis“, – apie vieną gaminių segmentą pasakojo Č.Sokolovičius. Kitas segmentas – kateriai „Emili“.
„Emili“ todėl, kad mes esame Emiliškėse. „Emili 360“ yra mažiausias ir „Emili 600“ didžiausias – visa gama tų „Emili“. Pardavinėjame daug kur. Štai dabar ruošiame partiją kateriukų į Prancūziją“, – tokia yra šių katerių pavadinimo istorija. Dar vienas segmentas yra techniniai gaminiai, čia pagrindinis ir svarbiausias partneris yra Jungtinė Karalystė, kur gaminamos specialios mašinos, kurioms ir reikalingi Šalčininkų rajone pagaminti komponentai.
Kas savaitę jų iškeliauja 20-30 komplektų.
Atlyginimai – kuklūs
Patalpos šiuo metu remontuojamos. Kaip savo vadovas, pirmiausia tvarkytos darbuotojams skirtos patalpos – rūbinės, įrengtas ir biuras, tik dar nepersikraustyta į jį.
„Dirba čia 30 žmonių, administracija – keturi žmonės. Darbų pakanka, žmonių trūksta. Jeigu Lietuva neįleis žmonių iš kitų šalių, mes turėsime didelių problemų“, – tikina Č.Sokolovičius. Dabar čia dirba daugiausia vietiniai. Pats vadovas ir dar keli žmonės važinėja iš Šalčininkų, tad pakeliui atsiveža ir kolegų. Kiti gyvena aplinkiniuose kaimuose. Dirba keli ir iš pačių Emiliškių, kaip sako direktorius, bandė ir kiti, bet „arba mes jiems, arba jie mums netiko“.
"Darbų pakanka, žmonių trūksta. Jeigu Lietuva neįleis žmonių iš kitų šalių, mes turėsime didelių problemų. "
Tiesa, atlyginimai čia nėra tokie jau viliojantys – rekvizitai.vz.lt duomenimis, balandį vidutinis atlyginimas čia siekė tik 700 eurų.
Pirmas užsakymas – olimpiadai
Pačiam Česlavui ši įmonė buvo lyg ankstesnių darbų tąsa – Šalčininkuose dar 1972 metais buvo įkurta įmonė, gaminusi laivus, tuo pat metu Prienuose imtasi lėktuvų.
Jis dešimt metų vadovavo šiai įmonei, sako mėginęs gelbėti ją nuo bankrotų po Sovietų Sąjungos griūties, mėgino imtis įvairesnių veiklų, bet pamatę, kad tai nebepavyks, jis su kolegomis išėjo. „Po dviejų metų bendrovė bankrutavo, bet tradicijos liko“, – šypteli. Prisimindamas verslo pradžią Č.Sokolovičius mini buvusį partnerį norvegą – konstruktorių, su kuriuo kartu sukūrė laivą, jų įmonė pagamino apie šešis šimtus. Paskui tas norvegas savo verslą pardavė, tų laivų gamyba sustojo, bet kaip sako Česlavas, ta patirtis labai daug ko išmokė.
